14
Jan

Grynas oras yra viena svarbiausių gyvybės egzistavimo sąlygų. Tačiau ore visuomet yra tam tikrų priemaišų, kurių kiekis priklauso nuo daugelio priežasčių. Siekdami sumažinti mus supančio oro užterštumą, paprastai imamės įvairių priemonių. Tuo pat metu tenka pripažinti, kad dedama dar nepakankamai daug pastangų patalpų oro kokybės gerinimui. Nežiūrint to, kad visose pasaulio šalyse žmonės patalpose praleidžia daug laiko. Pavyzdžiui, Šiaurės Europos gyventojai išbūna patalpose vidutiniškai net 90 % viso laiko.

 

Dar prieš patekdamas į patalpas, oras jau turi savyje tam tikrų nešvarumų, nuolat esančių lauke. Patekęs į pastato vidų oras, kuriuo mes ir kvėpuojame, susideda iš lauko oro ir įvairių priemaišų, kurias išskiria patalpoje esantys įprasti teršalų šaltiniai: statybinės medžiagos, kompiuteriai, kitokia technika, žmonės, gyvūnai ir pan. Šiuolaikiniai namai paprastai pasižymi gera izoliacija, todėl pastatų viduje teršalai kaupiasi labai greitai, aišku, jeigu jų nepašalina specialios tam skirtos sistemos. Teršalus galima pašalinti naudojant vėdinimo sistemą, kuri į patalpą įleidžia jau išfiltruotą, švarų orą. Taip pat kambario orą padeda valyti ir centrinis dulkiu siurblys, kuris į save sutraukia net ir menkiausius mikrobus ir juos pašalina į lauką. Daugiau informacijos apie centrinius dulkių siurblius ir jų privalumus.

 

Kur beleistų laiką žmonės – darbe, mokykloje ar namuose – kvėpuodami išvalytu oru, jie jaučiasi nepalyginamai geriau ir jų darbingumas auga. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad patobulinus biuro ventiliaciją, žymiai sumažėja darbuotojų susirgimų skaičius (kartu ir kiekis nedarbo dienų dėl ligos). Tai akivaizdžiai pabrėžia geros oro kokybės būtinybę.

 

Visi žinome, kokiais greitais tempais auga žmonių, sergančių įvairiomis alergijos rūšimis, skaičius. Mokslas šiandien nepajėgus tiksliai paaiškinti tokio staigaus šių susirgimų paplitimo pasaulyje. Tačiau labai svarbiu faktoriumi visi pripažįsta patalpų oro užterštumą. Tuo būdu alerginių susirgimų skaičiaus sumažinimas yra tiesiogiai susijęs su vėdinimo sistemų kokybės gerinimu.

 

Šiandien neturėtų egzistuoti kliūčių gerinti patalpų oro kokybę. Šioje srityje yra nustatyti techniniai reikalavimai, kurių visiems privalu laikytis. Vargu ar atsirastų žmogus, kuris galėtų paneigti, kokie svarbūs yra mokslo tyrimai dėl oro kokybės įtakos žmogaus savijautai ir sveikatai.

 

Švedijos Vyriausybės ataskaitoje apie sveikatos apsaugos ir aplinkos apsaugos būklę šalyje (Nr. SOU 1996:124) yra suformuluota pagrindinė valstybinės komisijos užduotis šiuo klausimu: „Turi būti panaikinta bet kokia galimybė žmogui susirgti dėl blogos pastatų vidaus oro kokybės“.

 

Pranešime taip pat kalbama apie labiausiai paplitusią problemą, trukdančią ventiliacijos kokybės gerinimui. Vyrauja nuomonė, kad gera vėdinimo sistema sunaudoja daug elektros energijos. Greta to viena iš svarbiausių aplinkosaugos užduočių pasauliniu mastu yra elektrosenergijos sunaudojimo mažinimas.

 

Ką gi daryti?

 

Šiuo metu jau sukurta daug paprastų ir efektyvių būdų atgauti panaudotą šilumos energiją ir reguliuoti suvartojamo oro kiekius. Tai šilumokaitis ar kitaip rekuperatorius. Tos vėdinimo sistemos, kurios suprojektuotos remiantis būtent šiais sprendimais, įgalina efektyviai taupyti energiją. Tokiu būdu prieštaravimas tarp aukštos kokybės vėdinimo sistemos ir žemo energijos panaudojimo efektyvumo liko praeityje.

 

Nežiūrint to, progresas ventiliacijos gerinimo srityje mažai juntamas. Galėtume išskirti keletą priežasčių.

 

•  Statant ar rekonstruojant pastatus, be ventiliacijos klausimų, tenka spręsti ir kitas problemas. Ir jeigu nustatyti elektros tinklo defektą arba kreivai įstatytą langą yra pakankamai lengva, tai aptikti sumontuotos vėdinimo sistemos trūkumus yra nepalyginamai sunkiau.

 

•  Vis dažniau architektai, projektuojantys naujus pastatus arba perdarydami senus pagal šiuolaikinius reikalavimus, priskiria ventiliacijos klausimus prie prioritetinių. Tačiau ir šiuo atveju žinios apie modernios ventiliacijos galimybes ir alternatyvius sprendimus dažnai pasimeta didžiuliame sraute techninės informacijos, kuri reikalinga galutiniam projekto įgyvendinimui. •  Duomenys apie tai, koks svarbus mums visiems oras, kuriuo kvėpuojame, yra žinomi, bet nėra pakankamai išplatinti. Mes neabejojame, kad mūsų savijauta pagerėja, kada kvėpuojame grynu oru. Mes taip pat žinome, kad dėl to mes geriau dirbame ir mažiau sergame. Bet mes negalime pasakyti, kiek būtent tai yra naudingiau, kadangi šia linkme nėra atlikti rimti tyrinėjimai. Daugelį tenkina jau vien tai, kad laikomasi minimalių oro kokybės standartų reikalavimų. Reikia tikėtis, kad ši situacija keisis į gerąją pusę. 

•  Gera vėdinimo sistema kainuoja nemažus pinigus. Ir tai dažnai vertinama tiesiog kaip negrįžtamos išlaidos, bet ne kaip ilgalaikė investicija į sveikatą visų tų, kurie leis laiką tose patalpose. Laimei, sąnaudos ventiliacijai atsiperka gana greitai dėl daugelio priežasčių.
0 No comments

Leave a Reply

Your email address will not be published.